Paskolos be užstato

Kredito rizikos valdymo tikslas yra:

1. turėti „sveiką“ paskolų portfelį;
2. subalansuoti riziką/pelningumą;
3. anksti aptikti ir valdyti problemines paskolas;
4. užtikrinti specialiųjų atidėjimų stabilumą;
5. užtikrinti blogų paskolų administravimo efektyvumą.

Kiekvieno banko pagrindinis tikslas – kurti pridėtinę vertę savo akcininkams ir padėti tai daryti visuomenei, kuriai teikiamos paslaugos. Siekiant šio tikslo, turi būti kaip galima veiksmingiau valdomi turimi ištekliai ir kylanti rizika. Bankai valdo indėlininkų jiems patikėtas lėšas ir jas investuoja, siekdami didžiausio pelno, esant priimtinam rizikos lygiui. Taigi veiksmingas rizikos valdymas jiems ypač aktualus. Viena reikšmingiausių komerciniams bankams yra kredito rizika. Bazelio bankų priežiūros komitetas yra nurodęs, kad daugiausia problemų kredito įstaigoms kelia per daug liberalios kreditavimo sąlygos, prastas paskolų portfelio rizikos valdymas, nepakankamas besikeičiančios ekonominės ar kitokios aplinkos vertinimas.

Kredito rizikos svarbą bankams rodo ir tas faktas, kad 1988 m. Bazelio bankų priežiūros komiteto išleistame pirmajame kapitalo susitarime kapitalo poreikis buvo skaičiuojamas tik kredito rizikai. Rinkos rizikai padengti jis pradėtas skaičiuoti tik nuo 1996 m., pakeitus kapitalo susitarimą , operacinei rizikai bus skaičiuojamas nuo 2007 m.

Galima išskirti tokius veiksmingo kredito rizikos valdymo principus: “kiekvienos įmonės, taip pat ir banko, rizikos valdymo organizacinės struktūros gali būti skiriamos dvi dalys (Ramos ir kt. 2000):

1. Strateginė struktūra – banko stebėtojų taryba, valdyba, rizikos valdymo komitetai.

Pagrindinė šių organų funkcija valdant riziką – numatyti rizikos valdymo strategiją ir politiką, užtikrinti tinkamas sąlygas jas įgyvendinti;

2. Vykdomoji struktūra – tai banko struktūriniai padaliniai. Pagrindinės jų funkcijos – įgyvendinti rizikos valdymo strategiją ir politiką.

Kad rizika būtų valdoma veiksmingai, strateginė ir vykdomoji struktūra turi nuolat keistis informacija. Strateginę struktūrą sudarantys organai turi aiškiai nurodyti, kaip valdyti riziką, kokių tikimasi veiklos rezultatų, o vykdomosios struktūros padaliniai – informuoti, kaip įgyvendinama rizikos valdymo strategija, politika, teikti rekomendacijas, kaip pagerinti rizikos valdymą. Bankui labai svarbi rizikos valdymo kultūra, t. y. kad darbuotojai suprastų rizikos valdymo būtinumą, jo naudą.

Kad kredito rizika būtų valdoma veiksmingai, to turi siekti tiek bankas, tiek ir visa banko grupė. Be to, valdant kredito riziką, reikia atsižvelgti į tai, kad ji susijusi su kitų rūšių rizika. Veiksminga kredito rizikos valdymo sistema apima kredito rizikos valdymo strategiją, kredito politiką, kredito rizikos limitų sistemą, kitas kredito rizikos valdymo priemones ir procedūras, taip pat kredito rizikos valdymo vidaus kontrolę ir vidaus auditą, kurie leidžia kontroliuoti banko prisiimamą nustatyto dydžio kredito riziką ir siekti didžiausio pagal ją įvertinto pelno. Priemones, kuriomis siekiama veiksmingo kredito rizikos valdymo, kiekvienas bankas pasirenka individualiai, atsižvelgdamas į savo veiklos ypatumus.”

Veiksminga kredito rizikos valdymo sistema apima kredito rizikos valdymo strategiją, kredito politiką, kredito rizikos limitų sistemą, kitas kredito rizikos valdymo priemones ir procedūras, taip pat kredito rizikos valdymo vidaus kontrolę ir vidaus auditą, kurie leidžia kontroliuoti banko prisiimamą nustatyto dydžio kredito riziką ir siekti didžiausio pagal ją įvertinto pelno. Priemones, kuriomis siekiama veiksmingo kredito rizikos valdymo, kiekvienas bankas pasirenka individualiai, atsižvelgdamas į savo veiklos ypatumus.

Kaip ir bankams, taip ir kiekvienai įmonei yra svarbu valdyti kredito riziką tam tikslui, kad nepatirtų didelių nuostolių arba bent jau juos kaip įmanoma labiau sumažintų. Dažniausiai manoma ir teigiama, kad kredito rizikos valdymu labiausiai yra susirūpinusios didelės bendrovės, turinčioms daug klientų. Taip yra, todėl, kad kuo didesnė įmonė, tuo didesnė tikimybė, kad ji turės tam tikrus darbuotojus ar net skyrius, kurie vertintų įmonės klientų finansinę būklę ir tik tai įvertinę teiktų (arba ne) kreditą. Paimkime plačiai aprašytą pavyzdį: prekybininkas parduoda savo prekes nepatikimam mažmenininkui (pvz., tai gali būti svarbus įmonės klientas dabar atsidūręs sunkesnėje finansinėje padėtyje). Jei prekybininko įmonėje kredito rizika nėra valdoma, jei nėra atliekama kredito rizikos analizė, tokiu atveju, tokia situacija gali lemti didelius nuostolius prekybininkui. Tačiau, jei kredito rizikos valdymui įmonė skiria nemažai dėmesio, ir atlikta kredito rizikos analizė parodo, kad įmonės kliento finansinė padėtis nėra stabili, prekybininkas tokiu atveju gali bandyti sumažinti kredito riziką sugriežtindamas apmokėjimo sąlygas, tarkim nustatydamas apmokėjimą per 21, o ne per 30 dienų, arba parduodamas mažiau prekių, arba iš viso nesuteikdamas kredito, o reikalaudamas apmokėti iš anksto. Nors tokios strategijos laikymasis gali turėti įtakos prekybininko pardavimams ir sukelti nesutarimus su mažmenininku, tačiau geriau laikytis tokios strategijos nei susidurti su nuolat vėluojančiais sąskaitų apmokėjimais ar visišku kliento įsipareigojimų nevykdymu, ar net jo bankroto paskelbimu.

Taigi tai įrodo, kodėl svarbu valdyti kredito riziką, kurio tikslas yra įvertinti galimų nuostolių atsiradimo galimybę, numatyti jų dydį, pateikti informaciją vadovybei, kad būtų pagerinta susidariusi padėtis subalansuoti riziką, anksti aptikti ir valdyti problemines paskolas, užtikrinti specialiųjų atidėjimų stabilumą, užtikrinti blogų paskolų administravimo efektyvumą.