Kreditas
Kredito sąvoka kilo iš lotynų kalbos žodžio “credo”, “credere” ir reiškia tikėti, pasitikėti. Italų kalboje “credo”reiškia stalą. Tai ekonominiai piniginiai santykiai, susiję su imonių, organizacijų ir gyventojų laikinai laisvų pinigų kaupimu ir tiksliniu jų teikimu apmokėjimo ir gražintinumo pagrindais. Teoriškai kredito sąvoka reikškia „Kreditas – tai santykiai tar p kreditoriaus ir besiskolinančiojo, atsiradę dėl paskolintos vertės grąžinimo“.
Taip pat tai yra kapitalo naudojimo perdavimas tam tikram laikui. Kreditas taip pat gali būti apibūdinamas kaip dabarties verčių mainai į ateities vertes. Asmuo, kuris duoda kapitalą kreditan, vadinamas kreditoriumi, o kuris gauna kapitalą, vadinamas debitoriumi arba skolininku. Išduotos kreditan kapitalo sumos sudaro gaunančiam kreditą skolą.
Kreditas pirmiausiai egzistavo natūrine forma, o atsiradus ir vystantis prekiniams santykiams, kreditas įgyja piniginę formą. Skolintojais tuo metu buvo mokesčių rinkėjai, pirkliai, žemvaldžiai, vienuolynai. Paskolų gavėjais buvo valstiečiai, amatininkai, feodalai. Uždirbantis kapitalas pradėjo žlugdyti smulkius gamintojus, spartino pinigų kaupimą tam tikrose rankose ir sudarė sąlygas pradiniam kapitalui kaupti.
Kredito būtinumą apsprendžia:
- prekinė gamyba ir su ja susiję mainai;
- pinigai, esantys kaip mokėjimo priemonė.
Kredito būtinumą lemia prekių gamyba, jų cirkuliacija, vertės dėsnio veikimas, atsiskaitymų organizavimas ir pinigų kaip mokėjimo priemonės funkcijos veikimas. Tai prekinių – piniginių santykių veikimas.