Paskolos be užstato

Speciali garantijos rūšis pagal Lietuvos teisę yra banko garantija, kuriai yra taikomos visos bendrosios pirmiau išdėstytos garantiją reguliuojančios nuostatos, kiek jos neprieštarauja specifinėms Civilinio kodekso nuostatoms, skirtoms banko garantijai.

Pagrindinis banko garantijos skirtumas nuo paprastos garantijos – garantijos subjektas, nes banko garantiją, skirtingai nuo paprastos garantijos, gali suteikti tik bankas ar kita kredito įstaiga. Taigi banko garantija apibrėžiama kaip garantija, kuria bankas ar kita kredito įstaiga (garantas) raštu įsipareigoja sumokėti skolininko kreditoriui nustatytą pinigų sumą pagal kreditoriaus reikalavimą.

Kreditoriaus reikalavimas įvykdyti sutartį bankui turi būti pateiktas raštu ir prie jo prie jo pridėti visi reikalingi dokumentai. Reikalavime taip pat turi būti nurodyta, kaip skolininkas pažeidė garantija užtikrintą pagrindinę prievolę.

Banko garantija įsigalioja nuo jos suteikimo, jei pačioje garantijoje nenumatyta kitaip. Be to, bankas negali atšaukti savo suteiktos garantijos, jeigu tokia galimybė nėra aiškiai numatyta pačioje garantijoje. Tokiu atveju garantijoje turi būti nurodyti jos atšaukimo pagrindai ir tvarka.

Banko garantijos yra atlygintinės, todėl už garantijos suteikimą skolininkas moka garantui skolininko ir banko sudarytoje sutartyje nustatytą atlyginimą.

Išskirtinė banko garantijos savybė yra ta, kad pagal įstatymą kreditorius neturi teisės kitam asmeniui perduoti banko garantija užtikrintos reikalavimo teisės, jeigu pačioje garantijoje nenumatyta ko kita. Taip yra ginami banko interesai, nes garantija yra mokėtina pateikus kreditoriaus reikalavimą, kurio visiška pagrįstumą bankui patikrinti ne visada yra objektyvių galimybių. Dėl šios priežasties verslo praktikoje, prieš išduodant garantiją, banką ir kreditorių dažnai jau sieja pasitikėjimo santykiai, todėl bankas turi būti apdraustas nuo rizikos, kad naujas kreditorius, kuriam buvo perleista garantija užtikrina reikalavimo pagal pagrindinę prievolę teisė, nepagrįstai nepareikš reikalavimo išmokėti garantijos sumą.

1)      Banko garantija baigiasi, kai:

2)      Bankas sumoka kreditoriui garantijoje nurodytą sumą;

3)      Sueina garantijoje nustatytas jos terminas;

4)      Kreditorius atsisako savo teisių pagal garantiją ir grąžina ją bankui arba raštu apie atsisakyma praneša bankui.

Sužinojęs, kad garantija baigėsi, bankas privalo tuoj pat apie tai pranešti skolininkui.

Kitaip nei esant paprastai garantijai, bankas ir skolininkas sutartyje gali (bet neprivalo) nustatyti banko, sumokėjusio garantijoje nustatytą pinigų sumą kreditoriui, regreso teisę skolininkui. Taigi banko regreso teisė turi būti specialiai aptarta banko garantijos sąlygose, kitaip bankas neįgis regreso teisės skolininkui. Tačiau bankas neturi teisės regreso tvarka reikalauti iš skolininko sumų, kurios nesusijusios su garantija arba kurios buvo išmokėtos dėl to, kad bankas neįvykdė ar netinkamai įvykdė savo prievolę kreditoriui.

Suteikdami garantijas, bankai dažniausiai užsitikrina ir savo interesų apsaugą. Tuo tikslu garantijos išdavimas susiejamas su tam tikros (dažnai garantijos dydžio) sumos užšaldymu skolininko banko sąskaitoje, kito materialaus įkaito (užstato) bankui įkeitimu ar apsunkinimu hipoteka banko naudai arba kito banko ar tam tikros kitos patikimos institucijos laidavimu arba garantija.